nakviša

nakvišà sf. (3^b), (2) J 1. Brs mitologinė būtybė, žmonių manymu, sukelianti nemigą: Nakvišà neduoda žmogui naktį miegoti, t. y. atima sapną J. Ar nakviša ir pristojo, kad nebužmingi? Akm. Nakvišà apsėdo vaiką, ir ans nemiegta naktimis Kv. Nakviša muni apsėdo Yl. Ar tave nakvišà apniko, kad naktimis nemiegti? Grg. 2. lunatizmas: Tu sergi, brolyt, nakviša – vaikštai naktimis po kambarį Mžk. Anie visi nakvišoms serga Yl. Pasikeravok, kad miegtant mėnuo neužšviestų – nãkvišą gausi Vkš. 3. P, Kos23, P.Snar bot. nakvišinių šeimos geltonai žydintis naktį prasiskleidžiančiais žiedais dvimetis augalas (Onagra biennis): Kad nemiegti, reik po priegalviu pakišti nakvìšą J. Nakvišų karvėms po vedimo duoda Brs. Kai plausi ravėjas, išrankiok nãkvišas: kiaulės nu nakvišų̃ galia susirgti Vkš. 4. P, Pln žr. juodgalvė 1: Nãkvišos y[ra] nu miego, nu išgąsčiaus Eig. 5. sm. zool. šikšnosparnis (Nyctalus): Rudasis nakviša (N. noctula) šiek tiek didesnis už mažąjį nakvišą (N. leisleri) rš. 6. scom. Slnt kas naktį ilgai dirba, vakaruoja: Ans yra tikras nakviša: par kiauras naktis dirba Brs. Aš esu toks nakviša – vėlai gulu, anksti kelu Pln. Tas muno žmogus toks nakvišà, kad Dieve apsaugok: kaip tik kiti gulti, ans pri darbo Lž. Susirado pačią pagal save, tokią pat nãkvišą; dabar sėdas abudu pri kningų par kiauras naktis Vkš. 7. scom. kas valkiojasi, trankosi naktimis; naktibalda: Nakviša, ne žmogus – valkiojas, neleida nė pamiegoti Yl. Ką tie nãkvišos par naktis ir dirba – musėt, vogti eina Sd. Ar nakvišà ir esi, kad tiek vėlai parejai! KlvŽ. 8. scom. Jn kas vaikščioja miegodamas; lunatikas: Juk ans nakvišà yra. Ar tu dar nežinojai? Lž.